Saleziečių vienuolis.

1929 m. baigė septynias klases Jeruzalės mokykloje.

Pokario metais slapčia nuo rusų visų aplinkinių kaimų (Tarandė, Zablocė, Bajorai, Lindiniškės ir t.t.) vaikus ruošė Pirmajai Komunijai. Pasakojo labai įdomiai, kad brolio duktė Irena jo pamokas lankė net du kartus.

Dažnai važinėjo į Lenkiją. Tačiau kai susirgo mama, ją slaugė iki mirties.

1936-1938 m. tarnyba lenkų armijoje Postavy, Baltarusijoje 23 ulonų pulke.

1938 m. dirbo laiškanešiu Rudnėje (w/Wila) tarp lietuvių.

1938 m. įstojo į Maksimilijono Kolbės pranciškonų broliją Niepokalanove (Lenkija).

1959 m. rugsėjo 7 d. praėjus metams po mamos mirties, savo ūkį paliko prižiūrėti broliui Pranciškui, o pats išvyko į Lenkiją. "Lietuvos SSR VRM Vizų ir užsieniečių registracijos skyriaus archyviniame fonde saugoma Žukowskio Stanisloavo asmens byla. Byloje yra žinių, kad Žukowskij (taip dokumente) Stanislav Petrovič, gim. 1913 01 20, Zadvorancų kaime, Vilniaus rajone, LSSR, išvyko iš SSRS į Lenkijos liaudies respubliką 1959 08 08 gyventi nuolatos, pagal sovietų-lenkų susitarimą, remiantis SSRS VRM 1957 04 15 įsakymu Nr.0272. Pagrindas F.L-3. Ap.1 B.25991. L.1., 13, 18. (Lietuvos ypatingasis archyvas)."

1959 m. įstojo į saleziečius.

Ilgus metus (sovietinius) dirbo telefono stoty.

1992 m. susirgo ir išėjo iš naktinio sargo darbo (16 val. per parą) internate.

Labai daug sirgo, turėjo abiejų akių operacijas, rankų, kojų lūžių...

1995 m. dirbo laiškanešiu, aptarnavo vienuolyną ir mokyklą bei rūpinosii virtuvės ir ūkio reikalais.

2002 m. nors turėjo akies operaciją, skaitė be akinių, vaikščiojo be lazdos.

2008 m. (95 m. jubiliejus) skaitė be akinių, vaikščiojo pasiramsčiuodamas lazda. Nueidavo į koplyčią, į bažnyčią, į valgyklą... Stengėsi kuo daugiau viską daryti pats, nors dažnai teko prašyti ir kitų pagalbos.

Mirė 2009 m. balandžio 23 dieną. Palaidotas Osvencimo (Lenkija) Švč. Mergelės Marijos Dangun ėmimo parapijos kapinėse.